Ir patyrusi, ir patirianti mokytoja Inspire article

Išvertė Eglė Butkevičiūtė. Vasiliki Kioupi su savo mokiniais visuomet atliko mokslinius bandymus. Šiuo metu savo klasėje ji taip pat išbando įvairius mokymo metodus ir juda mokytojų mokymo  link.

Dauguma mokytojų atlieka bandymus kartu su savo mokiniais, ne su jais, nebent, kaip Vasiliki Kioupi, praleido praėjusius metus dirbdami Varvakeio pavyzdinėje eksperimentinėje mokykloje (Varvakeio Model Experimental School; VMES)^w1 Atėnuose, Graikijoje.

Plačiai besišypsanti, entuziastiško žvilgsnio Vasiliki niekuomet nėra prieš nieką pakėlusi skalpelio savo klasėje, užtat ji naudoja mokyklą tarsi laboratoriją išbandyti įvairius mokymo metodus, pavyzdžiui, probleminį mokymą ar mokymo, paremto pasakojimu, modelį.

„Šie metodai Graikijoje vis dar nauji, tad mūsų atsiliepimai mokslo konsultantams nueina iki Graikijos švietimo ministerijos ir tuomet naudojami patobulinti nacionalinę švietimo programą“, – paaiškina ji.

Probleminis mokymas

Vasiliki iš pradžių studijavo biologiją, tuomet įgijo magistro laipsnį mokslo švietime prieš pradėdama savo, kaip biologijos, chemijos ir fizikos mokytojos, karjerą. Kaip mokslininkė, ji įsitikinusi, kad reikia stebėti savo aplinką, užduoti klausimus ir mokytis iš savo pačios eksperimentų, tad probleminis mokymas visuomet natūraliai tiko jos pamokoms.

Dar prieš pradėdama dirbti VMES, Vasiliki sukūrė interaktyvių pamokų, kuriose mokiniai skatinami aktyviai tirti mokslo sampratas, planus. Būdama biologijos mokytoja, ji itin pabrėžė genetikos svarbą ir atsigręžė į internetą susiieškoti įdomios medžiagos, kurią būtų galima panaudoti savo mokinių motyvacijai žadinti: internetinės biologinių duomenų bazės siūlo nemokamą prieigą prie pačių išsamiausių ir svarbiausių duomenų rinkinių. Nuo DNR iki baltymų, nuo sekų iki struktūrų ir sąveikų – viskas ten, jei tik žinai kaip ir kur to ieškoti. Nepaisant to, kad jos laisvai pasiekiamos, šios priemonės nebuvo ir vis dar nėra naudojamos Graikijos mokytojų, tad Vasiliki jaučiasi izoliuota.

2012-aisiais ji pasuko į Europos mokymosi laboratorijos gyvybės mokslams (European Learning Laboratory for the Life Sciences; ELLS)^w2 mokytojų rengimo programą EMBL, Heidelberge, Vokietijoje, kad išmoktų daugiau apie bioinformatiką ir kaip ją galėtų panaudoti klasėje. Ten Vasiliki išgirdo apie naujausius metodus genomo analizavimui, kokia informacija talpinama kuriose duomenų bazėse^w3 ir, svarbiausia, kaip ji galėtų jas susirasti ir panaudoti svarbių koncepcijų aiškinimui savo mokiniams.

Pasekusi tais mokymais, Vasiliki parengė dviejų mėnesių projektą savo klasei – tirti DNR struktūrą ir funkciją. „Internetinių duomenų bazių naudojimas – neįtikėtinai motyvuojanti ir efektyvi priemonė pademonstruoti genetikos sampratoms. Mano mokiniai, naudodami tikrus mokslinius duomenis, galėjo palyginti sekas ir suprasti, kaip DNR išsilanksto, kaip ji replikuojama ir transliuojama, – paaiškina Vasiliki. – Jie pasijuto tikrais mokslininkais ir instinktyviai buvo labiau motyvuoti pamokų, nes naudojo tikrus duomenis.“

Vasiliki taip pat dėstė chemiją ir fiziką, tad paruošė kitus šių dalykų projektus, įskaitant eksperimentą tiriant atsinaujinančių šaltinių energijos gamybą. Per metų trukmės projektą, jos klasė pastatė elektros jėgainę, varomą tik saulės ir vėjo energijos. Jos pagaminta elektra buvo panaudota tiekti energiją stočiai, matuojančiai oro temperatūrą ir drėgmę.

Pirmąjį 2014-ųjų pusmetį Vasiliki įtraukė savo mokinius į E-CLIC konkursą^w4. Ši Europos iniciatyva skatina jaunuosius piliečius prisidėti prie kraštovaizdžio išsaugojimo įtraukiant juos į politikos šiuo klausimu formavimą ir įvertinant jos poveikį. Jos suburta aplinkos švietimo grupė patvirtino pasiūlymą kaip paversti jų mokyklą labiau draugiška aplinkai ir panaudoti jos išteklius kuo ekologiškiau. Konkurso rezultatai netrukus bus paskelbti.

Tokie problema paremti projektai labai patinka moksleiviams, nes jie įsijaučia į projektą ir gali iš jo gauti ką nors apčiuopiama. „Jie taip pat teikia mokytojui daug pasitenkinimo. Aš taip mėgstu savo darbą iš dalies dėl to, kad galiu užmegzti ypatingą ryšį su savo mokiniais ir iškart gaunu atsaką į tai, ką darau. Jis gali būti geras, kartais ne toks geras, bet išsyk jauti, kaip viskas klostosi ir galima prisitaikyti, – sako Vasiliki. – Tai skatina tave visąlaik kuo labiau stengtis.“

Mokymo, parengtu pasakojimu, modelis

Žmogiškieji ryšiai paveikia pažangą daugiau nei vienu lygmeniu. Mokslas savaime nesivysto, nepriklausomai nuo aplinkybių: tai daroma žmonių ir labai dažnai paveikiama visuomenės, kurioje jie gyvena. Svarbu suprasti šį žmogiškąjį faktorių, tad 2014-aisiais VMES komanda pradėjo bandyti mokymo, parengto pasakojimu, modelį.

Mokiniai žiūri filmus apie svarbius mokslo atradimus, pristatomus pasakojimo forma: susikoncentruojama ties mokslininkais, atlikusiais atradimą, to, kaip jie galvojo ir priėjo prie tyrimo temos, kokius metodus jie naudojo ir kaip jų visuomenės pagrindas darė įtaką jų sprendimams. Sekdami filmu, mokiniai atsako į klausimus, atlieka užduotis ir vykdo paiešką internete, kad papildytų savo suvokimą ir apie mokslinę koncepciją, ir apie aplinkybes, kuriomis ji buvo atrasta.

Pavyzdžiui, vienas šių filmų pasakoja apie škotų gydytoją Jamesą Lindą, atradusį, kaip gydyti skorbutą. Lindas buvo pirmasis, atlikęs klinikinį bandymą tam, kad patikrintų įvairias hipotezes, kaip gydyti ligą, kuri jo laikais puldavo daugiausia jūreivius. Susijusi edukacinė užduotis prašo mokinių surasti pačius svarbiausius faktus apie atradimą ir pačią ligą ir pasiskaityti apie juos. Tuomet jų prašoma sukurti ir atlikti jų pačių eksperimentą, kuriuo rastų sprendimą tikroviškai problemai, panašiai į tą, su kuria susidūrė Lindas.

Bendradarbiavimas

Didelė dalis šių naujų mokymo metodų remiasi mokinių bendradarbiavimu: jiems reikia dirbti komandoje ir spręsti problemas tam, kad įveiktų iššūkius. Panašiai, bendradarbiavimas tarp bendraminčių mokytojų ar mokyklų gali suteikti tikros, papildomos vertės pamokai ir mokinių stebėjimų bei analizavimo mastui. Kai kurie projektai, pavyzdžiui, aplinkos tam tikroje vietoje stebėjimai, gali tapti daug labiau visapusiški ir įdomūs, jei kelios grupės rinks duomenis ir jais dalinsis, o mokyklos pradės bendradarbiauti su tyrimų institutais. Dėl šių priežasčių, Vasiliki imasi naujo – mokytojų rengėjos ir patarėjos Atėnuose – vaidmens.

Sutelkusi dėmesį į aplinką ir ekologišką plėtojimąsi, ji paruoš projektus tiek su bendradarbiais, tiek bendradarbiams ir klasėje, ir už jos ribų. Atlikus įdėmų įvertinimą, sėkmingi projektai bus perteikti platesnei auditorijai per Vasiliki koordinuojamą tinklą. Būdama atsakinga už įvairias mokyklas didelėje Atėnų dalyje, ji taip pat tikisi, kad galės parengti bendras iniciatyvas, pavyzdžiui, jūros vandens stebėjimų projektą. Pritaikydama tai, ko ji išmoko per visus metus būdama mokslo mokytoja, ji perteikia mokslą dar platesnei auditorijai, iš esmės, kurdama dar didesnę „klasę“.

Download

Download this article as a PDF