Aprašyk tinklaraštyje! Kaip patraukti moksleivius mokslu Understand article

Išvertė Eglė Butkevičiūtė. Paauglė tinklaraštininkė Julia Paoli ir jos mokytoja Lali DeRosier pasakoja, kaip tinklaraščio rašymas gali padėti moksleiviams, besimokantiems mokslo.

Praeitą pavasarį Lali DeRosier dalyvavo mokslo komunikacijų konferencijoje, skirtoje paaugliams tinklaraštininkams. Ji atsitiktinai išsiaiškino, kad „Scitable“ ieško moksleivių jų tinklaraščių sistemai „Young Voices“. „Scitable“ – tai „Nature“ leidybos grupės (Nature Publishing Group) poskyris, atsakingas už švietimą^w1. „Yra trys tinklaraštininkų lygmenys, – paaiškina ji, – profesionalūs mokslininkai tyrėjai, mokslo studentai bakalaurai ir vyresniųjų klasių moksleiviai.“

Lali grįžo iš konferencijos nešina anketomis ir puolė ieškoti savanorių.

Šiuo metu „Scitable“ skelbia keturis tinklaraščius, rašomus mokinių iš Lali mokyklos – Trinity Preparatory School – Floridoje, JAV. Šešiolikametė Julia Paoli – jauniausia iš jų, rašo tinklaraštį „Viruses 101“^w2. „Virusai – tikrai gera tinklaraščio tema, nes domina daugelį, o ir naujų tyrimų užtektinai, kad būtų galima rašyti savaitę po savaitės“, – sako Julia.

Kitapus tinklaraščio

Kiekvienas tinklaraščio straipsnis sutelktas į šviežiai paskelbtus tyrimų duomenis ar tai, kas susiję su virusais ir pasirodė žiniose. Julia dažnai pati pasirenka temą susiieškojusi minčių internete. „Minčių pakiša ir mano tėvai, ponia DeRosier ar klasiokai, – sako ji. – Kartais mano redaktoriai „Scitable“ pasako, į ką man susikoncentruoti.“ Pavyzdžiui, vienas naujesnių komentarų tinklaraštyje nušvietė nesutarimus dėl dviejų naujų hepatito C vaistų kainų JAV. Kitame Julia aprašė atradimą, kad virusai, padengti silicio dioksidu, gali išgyventi sąlygomis, panašiomis į Marso. „Šiuo metu dirbu ties straipsniu apie raupus, nes „Scitable“ redaktoriai nori, kad parašyčiau bendradarbiaudama su kitu tinklaraščiu.“

Prieš parašydama komentarą, Julia perskaito susijusius žurnalų straipsnius, taip pat tinklaraščius ir žinias ta tema. „Retsykiais susisiekiu ir su mokslininkais, parašau jiems elektroniniu paštu”, – sako ji. Iš pradžių, tik pradėjus rašyti tinklaraštį, „Scitable” redaktoriai taisydavo jos komentarus prieš paskelbdami, tačiau dabar ji turi daugiau laisvės.

Julia vis dar gauna pagalbos taisant komentarus, tačiau iš tėčio, paaiškina ji. „Man labai pasisekė, kad mano tėtis įgijęs išsilavinimą moksle ir žino, apie ką rašau.“

Tinklaraščio rašymas kaip žingsnis mokslo link

Mokinės požiūriu

Tinklaraščio rašymas ne tik suteikė Juliai daugiau žinių apie mokslą, bet atvėrė ir kitų galimybių. Vasarį ji apsilankė ir parašė apie jos pirmąją mokslo komunikacijų konferenciją, „ScienceOnline Together“^w3. Jos manymu, tarp trijų dienų konferencijos ryškiausių momentų buvo mokymasis apie naujas mokslo komunikacijos rūšis, pavyzdžiui, dainas ir komiksus apie mokslą. Dar jai pirmąsyk teko išbandyti ledų, pagamintų naudojant sausą ledą.

Julia stengiasi tinklaraštyje parašyti du komentarus per mėnesį, tačiau kartais sunku rasti laiko tarp pamokų ar kitų mėgstamų užsiėmimų – šokių, griežimo smuiku. Ji sako, kad rašyti ją skatina skaitytojų atsiliepimai. „Su manimi susisiekia įvairiausi žmonės užduodami man klausimus ar atsiliepdami teigiamai, kas tikrai mane skatina rašyti“, – sako Julia. – Džiaugiuosi žinodama, kad žmonės skaito tai, ką rašau, ir mokosi.“ Julia skatina pradėti rašyti tinklaraštį ir kitus paauglius, besidominčius ir mokslu, ir rašymu.

Likus dvejiems metams mokykloje, Julia įsivaizduoja save siekiančią karjeros moksle. „Šiuo metu nemanau, kad norėčiau profesionaliai rašyti. Man patinka rašyti, tačiau mieliau užsiimčiau praktiniu mokslu. Tačiau dar nežinau, kokios srities“, – sako ji.

Mokytojos nuomone

Paaugliai tinklaraštininkai mokinių tarpe – Lali labai teigiama patirtis, nepridėjusi daug papildomo darbo. Ji suorganizavo porą susitikimų su tinklaraštininkų grupe sužinoti jų atsiliepimus ir pasikalbėti apie rašymo eigą. „Kadangi „Scitable“ pusė tokia organizuota“, – priduria ji, – tai man darbo ne tiek jau daug. Aš tiesiog daugiau juos visapusiškai palaikau.“

Lali labai palaiko tinklaraščių integravimą mokant mokslo. „Ir skaitytojams, ir rašytojams tinklaraščiai – labai gera įžanga į formalesnį mokslinį rašymą“, – sako ji. „Tai – labai geras būdas sudominti žmones labai sudėtingomis mokslo temomis jų neatbaidant.“

Tinklaraščių komentarai būna trumpesni, o kalba – mažiau formali nei žurnalų ar žinių straipsnių, paaiškina Lali. „Jų gali būti daug įvairių išraiškų ir stilių: jie gali būti rimti, gali būti tiriamieji arba gali būti linksmesni. Tad jie tampa labai lanksčia išraiška to, kuo žmonės domisi skaitydami ir kuo jie domisi rašydami.“

Lali savo pamokuose integruoja tinklaraščių komentarus, parašytus ir moksleivių, ir iš kitų šaltinių. „Užuot liepusi savo mokiniams skaityti sausą tiriamąjį straipsnį, – aiškina ji, – galiu jiems duoti keletą tinklaraščio komentarų tam tikra tema prieš supažindindama su pačiais formaliaisiais tyrimais.“ Tarp kitų blogų, kuriais ji remiasi, yra ir skelbiamų Nacionalinės  Geografijos (National Geographic), Discover žurnalo (Discover Magazine) ir Scientific American.

Darbas su tinklaraščiais įkvėpė Lali suteikti naujų bruožų mokymui. „Dabar dirbu su mokiniu, baigusiu mokyklą, kuriant mokslinio rašymo programą siekiant ją integruoti mūsų mokykloje“, – užbaigia ji.

Download

Download this article as a PDF